NAIVI MERGELĖ PO LIEPOMIS…

NAIVI MERGELĖ PO LIEPOMIS…

O! Lietuva! Naivi mergele po pasaulio liepomis…

Ko lauki?… Ko Tu stoviniuoji čia?…

Ko baikščiai vis dairais`?… Kojelėmis laibom` ko skėsčioji?…

O! Lietuva! Europai atidavus nekaltybę…, –

(Šitaip praradus` statusą neprigulmingosios valstybės…)

Nupuolusi į NATO glėbį, –

Į tariamą, įsivaizduojamą… saugumo „skėtį“…

Pasak Justino… (A+A) „…ašara Dievo aky…“,

Ką Tu šiandien` gali, ką, galbūt`, nori pasakyt`?…

…Ar dar turi ką apmokestinti, privatizuoti, ką parduoti?… –

Ką nuteisti, ką išteisinti?… Ką sulaužyti, interpeliuoti?… Suspenduoti?…

O! Lietuva! Naivi mergele Tu po Žemės apskritimo liepomis…

Argi ne mes, išminčiai „daugumiečiai“, drąsesnei Tau būti liepiame?!…

Tu nebijok anei riaumojančios meškos,

anei nesusipratėlio kokio Pilsudskio ainio lenko…,

nei besigviešiančio Tavo turtų kažkokio idioto žydo…

Tu mus, „daugumiečius“, turi!…

Mes – Tavo ateitis (šviesi)!… Mes – Tavo skydas!…

Žinok: nėra jėgos, kuri galėtų Tau kaip nors pakenkti…

Mes esam` visagaliai!… Mes Tave apginsim`!…

Anot poeto (kito), mes kovosim`, degsim`, nenurimsim`!…

Kad Tavo ausyse (it jūros kriauklėse) skambėtų tik čiurlioniai!…

*

…Kad tik per rinkimus ir vėl už mus balsuotų…

(„kurmiai“, „runkeliai“ tie), žmonės…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.