VAISIUS…

VAISIUS…

(MOTINOS LOPŠINĖ…)

Aš dukrelę auginau… Kaip gyventi, mokinau…

Aš dukrelę auginau, – kaip uogelę sirpinau…

Beliuliuojant ji prisirpo, – „mėnesinėmis“ susirgo…

„Bręsta vaikas…“, – pamaniau.

Dukra pas mane toliau gyveno: mokėsi, darbavosi… Ji augo…

Aš ją brandinau, globojau, saugojau…

Pakol galiausiai taip subrendo,

Kad (slapčia) pabėgo pas kažkokį berną…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.