KLEPSIDRA…


Graikijoje 600 metų prieš mūsų erą

oratorių kalbos trukmė būdavo nustatoma vandens laikrodžio, vadinamo klepsidra, pagalba.

Oratorius kalbėdavo tol, kol iš klepsidros ištekėdavo vanduo.

Klepsidra iki šių dienų išliko kaip saiko jausmo simbolis.

Vandens ir laiko turime (kol kas…) daugiausiai. Todėl netaupom`

jų kaip pinigų. O reik`tų juos įvertinti mums auksu! Nes

daug kas daug kur aiškiai per pigu… Nūnai

nebe klepsidrą, o grafiną vandens

nuo litrų gal penkių talpos,

štai, į tribūną

tūlai

pasakoriai ima. Ir

„duoda“, pasak liaudies, jie kalbos…

Kol neištuština grafino viso, kalbas užgerdami

po gurkšnį vis. Kol vandeniu tos kalbos nepraskysta,  vanduo

kol nepavirsta kalbomis… …Grąžinkim` į tribūną jausmą saiko! Kaip

laikrodį vandens „anų“ laikų… Labiau mes, žmonės, vertinkime vandenį ir laiką!

*

Ir, aišku, žodį… Be kalbų paikų…


Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.