DVI MYLIMOS?…

DVI MYLIMOS?…

Tu – vienas. O jos – dvi. Tarsi ir mylimos abi…

Tačiau… Pasižiūrėjus iš arčiau…

Pas vieną nusiskutęs Tu, išsikrakmolinęs, iš…, iš… eini.

Pas kitą – kaip koks tranas, kaip alfonsas… gyveni.

Vienai – gėles Tu, dovanas, kelialapius… perki,

Į sirpulingas jos krūtis savo lūpas merki.

O iš kitos Tu nori kvepiančios virtuvės…

Kad Tavęs grįžtančio (vėlai…) vis lauktų sutiktuvės…

Tu su viena konjaką, vyną… į kavutę laistai.

Kita Tau, sergančiam, vandens paduoda, vaistų…

Po užsienius egzotiškus su viena nardai, duodies…

Kitą nevisad` Tu nuveži netgi į užmiestį, į sodą…

Vienai eilėraščius aistringus Tu rašai.

Kitai gi, (būna..), paakius Tu „padažai“…

Ir taip toli toliau… Ir panašiai…

———————–

…Dvi Tavo tarsi mylimos…

Tačiau… Jeigu pažvelgus atidžiau…

Ar be Tavęs katra iš jų neturi kokio „atsarginio“ kito? –

[Sakykim: Tave – šiandien… O rytoj?…  (Iš pačio ryto?…)]

Ir pagaliau:  ar bent kuri iš jų su Tavimi yra  l a i m i n g a?!…

O pats?… Ar Tau su jom taip jau tikrai nieko nestinga?…

P.S. Niekam laimės nesuteikia meilė suvaidinta…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.