Vaclovas Daunoras – gimtojoje Žagarėje…

 

Kodėl aš taip dievinu Vaclovą Daunorą? Gal todėl, kad ir aš – bosas. Mano balsas liko nelavintas: toks buvo laikmetis… Kita vertus, mano muzikinė klausa – šiaip sau… Nors grojau ir vidurinės, ir aukštosios mokyklų pučiamųjų dūdų orkestruose…
Beje, pačių artimiausių žmonių rate ir aš kartais esu užtraukęs… Pvz., „Augau aš pas Tėvelį…“

Įrašas paskelbtas temoje Dainos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.