ŽEMAITIS IR DZŪKĖ…

ŽEMAITIS IR DZŪKĖ…

…Kokioje nors pasakoje juk galėjo šitaip būti:

Ėmė ir pamilo koks žemaitis kokią dzūkę…

Žavingą dzūkaitę pamilo žemaitis…

Dzūkaitės –

Kalvotų smėlynų mergaitės…

Jos – ne bedalės, jos – ne bekraitės…, –

Jos uogom` ir grybais turtingos…

Jos mokytis, dirbti netingi.

Bernaičiams –

Labai dėmesingos…

Žemaitis – žymus gi, kad „kietas“…

Stotingas… Dailus… Kaip išlietas…

Žemaitį ir dzūkę sumetus į krūvą,

Išeitų ko gero neprastas…

Lietuvis…

P.S. Istorijoj` šitaip nekart` yra buvę… –

Žemaičiai lig` šiol`

Per gražias dzūkikes nepražuvo…

*

P`.S`. O kad nebūt` pavydu aukštaičiams, sūduviams,

Lai ir jie pasidaro kokį (neblogą) lietuvį…

Jonas Laivys

Gimiau Grigaičių kaime, (Plungės rajonas.) Gyvenu Klaipėdoje (Melnragėje). Inžinierius-laivų statytojas... Literatas-(rašytojas...) (Mano "tikras", žemaitiškas, vardas - JUONIS...) Plačiau skaityti šios IS PRISISTATYME!...
Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.