PROTO UŽTEMIMAS?…

PROTO UŽTEMIMAS?…

*

Tik pažiūrėkim` atidžiau

Į sanatorijas, kurortus, poilsio namus…:

Čionai gyvenimėlis verda-kunkuliuoja, rūksta ir garuoja…, oi, koks neramus!…

Čionai (beveik) nėra senų, nėra našlių, nėra šlubų…, –

Visi jauni čionai, visi žieduoti…

[Apie „antras puses“, (kur liko namuose), šiukštu čia prasižioti!]

Čionai visi – sveiki… Ir visos – sveikos!…

(Čionai siaubingai greitai lekia laikas…)

…Čionai vien meilės „numeriuose“, procedūrinėse, šokiuos`, skveruos`… lindi…

…Ir anava, žaliojoje palaukėj`, parugiuos`…

Ne briedė – briedino raguos`, –

Naujoji, ką tik gimus meilė…, guli…

Po „to“ išsiskyrimai graudūs miestų aikštes ašaromis tvindo…

—————————————————————

Tai, kas čia vyksta, – ne kas kita, –

Keistas proto užtemimas!…

Nelyginant koks Saulės ar Mėnulio…

*

…Tai kas, kad čia tikroji meilė miršta net negimus?!…

(Tai kas, kad šičia meilės posmai liejasi be ritmo ir be rimo…)

*

P.S. Sakau: gal mes perdaug nesmerkime

„Čia“ susirinkusių pavargusių ir besiilsinčių

(Gal keisto…) elgesio! –

Gal „šitaip“ jie slopina?… Gal net Meilės ilgesį?!…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.