GILĖS…

GILĖS…

Gražiai prinoko ąžuoluose gilės.

Prinokusios ant žemės krito visos.

Kad ąžuolaitėm` sužaliuos, jos vylės`…

Deja, šernai jas ėdė, trypė, kniso…

…Ir Jūs… Gražutės ir dailutės… Apvalutės ir… žalutės…

Tarsi gilės…

Ir Jūs…

Lig` šiol vis statote svajonių pilį… –

Vis laukiate kažkokio ąžuolaičio… (Berno…)

Tačiau…

Ar neuž…knis, ar ne…prarys Jus alkanas koks „šernas“?!…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.