K… KELEIVĖ…
Matau Tave, –
Grakšti, kaip antilopė, išdidžiai sau
Vaikštai po peroną…
Kišenės – pilnos
Eurų, svarų sterlingų, pesetų, rublių, kronų…
Renkies` maršrutą, pakeleivį, traukinį, vagoną…
Neri Tu į Pietus, Į Vakarus, varai į Šiaurę, Rytus…
Tave palydi vienas, pasitinka kitas…
>>>>>>>>>><<<<<<<<<<
…Matau Tave, –
(Tą pačią…)
Tu stoviniuoji perone, va, štai, vienut`-viena…
Suvargusi, apšepus`, alkana…
Nuo žemės pakeli Tu centą…
(Tavęs neliečia netgi mentai…)
Tavasis traukinys toli jau nudundėjęs…
Peronas – šaltas, nykiai ištuštėjęs…
Tau nebėra anei su kuo, anei kur vykti…
Nelauki nieko Tu… Tu nieko neturi sutikti…
*
…Gyvenimo griuvėsiuose
Sužvarbusi k…, –
Taip, keleivė…, stovi.
Ar beprieis kada prie jos
Koks pasiklydęs, pagiriotas, šlapiaklynis…
Palydovas?!…
