K… KELEIVĖ…

K… KELEIVĖ…

Matau Tave, –

Grakšti, kaip antilopė, išdidžiai sau

Vaikštai po peroną…

Kišenės – pilnos

Eurų, svarų sterlingų, pesetų, rublių, kronų…

Renkies` maršrutą, pakeleivį, traukinį, vagoną…

Neri Tu į Pietus, Į Vakarus, varai į Šiaurę, Rytus…

Tave palydi vienas, pasitinka kitas…

>>>>>>>>>><<<<<<<<<<

…Matau Tave, –

(Tą pačią…)

Tu stoviniuoji perone, va, štai, vienut`-viena…

Suvargusi, apšepus`, alkana…

Nuo žemės pakeli Tu centą…

(Tavęs neliečia netgi mentai…)

Tavasis traukinys toli jau nudundėjęs…

Peronas – šaltas, nykiai ištuštėjęs…

Tau nebėra anei su kuo, anei kur vykti…

Nelauki nieko Tu… Tu nieko neturi sutikti…

*

…Gyvenimo griuvėsiuose

Sužvarbusi k…, –

Taip, keleivė…, stovi.

Ar beprieis prie kada jos

Koks pasiklydęs, pagiriotas, šlapiaklynis…

Palydovas?!…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.