BERŽAI…

Sakoma, kad apkabinus beržą, atsiranda naujų fizinių jėgų ir ateina sielos ramybė…

Vienos „sanatorinės meilės“ teiginys…

*

BERŽAI…

*

– …Jūs man, berželiai, – kaip broleliai…

…Tas Jūsų grožis… Jūsų grožis!…

Kaip skepetaitės – baltos tošys.

Man – žavūs Jūsų liemenėliai…

Jūsų žiedeliai-žirginėliai…

——————————————

…Pavargusi darbuos`, aš mintimis… Aš su Jumis…

Kalbuos`…

Prie Jūsų aš glaudžiuos`…

Aš Jums meldžiuos`… Aš Jums guodžiuos`…

Aš atveriu Jums savo… (jautrią, žeistą…) sielą, širdį…, –

Ir Jūs tarytum klausotės manęs… Ir Jūs tarytum mane girdit`…

Ir Jūs tarytumei mane suprantat`…

Ir Jūs mane tarsi… naujai… atrandat`!…

…Pati savęs aš kartais klausiu: kas man daros`?!… –

Kodėl man tokios mielos Jūsų žalios skaros,

Kurios it rankos, lūpos… mylinčios tarytum… paliečia mane!…

…Jūs užburiat` mane gražiausiose svajonėse… –

Pasijuntu tarsi spalvotame, – tačiau nepaprastai realiame… – sapne…

…Ach, Jūs, berželiai-svyruonėliai! Ach, Jūs, berželiai-brolužėliai!

…Jūsų gaivinanti sula – tarytum šventas Meilės eliksyras!…

…Aš Jus apkabinu, – save, kaip moterį…, taip raminu…

Atgyja su Jumis siela!… – Sugrįžta mintys šviesios, skaidrios, tyros…

Aš Jūsų švelniame, svaiginančiame, nekasdieniškame… ošime

Sau įkvepiu jėgų ir darbui, ir gyvenimui! Ir… Ir…

(Katrie manęs, – Dievuliau! – oi, ne… Ne… Nelepina…)

*

…Jei Tu sakai, – (labai tikėtina), –

Jog ir beržai paguosti gali, moka…

Tačiau…

Sakau: ar ne geriau turėti, (na, bent vieną…) „tokį“
ž m o g ų ?!…

 P.S. Atkelta iš ankstesnių metų po vienos „Armonikos“ ansamblio dainos…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.