„PELĖDŽIUKAS…“
Galbūt dėl graikiško, gruziniško, (o gal kai kam ir žydiško…)
(Madingai šnekant) savo profilio
Vaikystėje buvau aš pravardžiuojamas:
„Pelėdos vaikas…“, „Kumpanosis…“, „Knabis…“
Tuomet tie žodžiai man skambėjo deginančiai skaudžiai!
[Dabar sakyčiau, jog dėl to (vaikystėje)
kompleksavau...]
Kaimynui sutiktam dažnai netardavau nė „Labas!…“
Nedrįsdavau pakybinti net gražesnių mergaičių…
Ne kartą (dėl to „defekto baisaus“…) (nevyriškai) verkiau…
……………………………………………………………………….
Tačiau šiandieną (jau daugybę metų) „tai“ visai man neužkliūva!
(Tiesa, „taip“ niek`s manęs nebevadina…)
Esu žemaitis aš, lietuvis! (O ne koks graikas, žydas ar gruzinas…)
*
(Nors, pavadinamas gražiu, lig šiol nuščiūvu…)
