Savo laiku
šviesios atminties rašytojas-poetas satyrikas Gediminas Astrauskas 
pajuokavo:
„Jei Tu būtum vardu, pavyzdžiui, Bronius, būtų labai madinga Tavo pavardė: Blaivys…“
Taip „atsitiko“, kad, ir būdamas „savo“ vardu, tapau abstinentu…
…Dabar madoje – vieno žmogaus partija…
Tokių yra daug… (Nepaminėsiu nė vienos, kad kuri, likusi nepaminėta, neįsižeistų…)
Tai, va, stengdamasis žengti koja kojon su gyvenimu, įkūriau ir aš
vieno žmogaus partiją…
(Nesakau, kad vietoj` išnykusių Centrolib`ų… Ar Liberalcentrisų, kaip jie ten vadinosi…)
Naujai įkurta partija vadinasi „Blaivininkų“…
P.S. Tai nereiškia, kad bandoma pakartoti Vyskupo Motiejaus Valančiaus XIX a. žygdarbį…
Bet vis dėlto…
[Nauja partija – socialdemokratiškos pakraipos, (nes visos kitos partijos geria…)]
Esu jos vienas narys,
tas pats ir… – ne Pirmininkas, o Generalinis sekretorius,
tas pats ir, – (ne „juodasis…“), – buhalteris,
tas pats ir kandidatas…
Įstatai vienbalsiai priimti (visų narių kongrese) ir įregistruoti…
Partija veikia aktyviai, visu pilnu pajėgumu…
Be kitų svarbių valstybei ir jos žmonėms (gerų) darbų, partija rengiasi naujiems rinkimams, kelia savo kandidatūrą…
Tikisi, (aišku,) laimėti…
[Jei, (žinoma), balsuos ne „runkeliai“, o „proto bokštai“…]
