MEILĖ BE… MEILĖS?…
Sunku apie meilę kalbėti, nes tai –
kažkas nepaprasta, kažkas didinga, kažkas šventa, kažkas…
Gal net nepakartojama?!…
…Jei kartą mylėta, –
(iš „Raudonosios“ knygos skintos šilagėlės,
rašytos knygos, kurtos dainos, dovanoti rožių, aukso žiedai…), –
Jeigu…
…Ir jeigu visa „tai“ nutrūksta, – (su priežastimis ar be jų…), – vargu, ar įmanoma?!…
…Iš nevilties (kartais) „pykstama…“, gal verkiama, gal meldžiamasi, gal…
Iš (paiko) bandymo „užsimiršti“, iš… rezgamos naujos pažintys…
(Tarp jų – virtualios…)
Prisimenamos „senos“
vaikystės, mokyklos, studijų, darbų, sanatorijų, atsitiktinės… „meilės“…
Tačiau… Visa tai – ne „tai…“
Greitai nuo „viso to“ atšokama, atsitraukiama…
Nusiviliama… (Gal nuviliama ir kažką kita…)
Grįžtama, – (bent mintimis…), – ten, kur tikrai būta, kur tikrai mylėta…
…Taip ir gyvena,
taip ir kankinasi „tokie“ žmonės. –
Su meile…
Be meilės?!…
