MEILĖ – BE… MEILĖS?!…

MEILĖ BE… MEILĖS?…

Sunku apie meilę kalbėti, nes tai –

kažkas nepaprasta, kažkas didinga, kažkas šventa, kažkas…

Gal net nepakartojama?!…

…Jei kartą mylėta, –

(iš „Raudonosios“ knygos skintos šilagėlės,

rašytos knygos, kurtos dainos, dovanoti rožių, aukso žiedai…), –

Jeigu…

…Ir jeigu visa „tai“ nutrūksta, – (su priežastimis ar be jų…), – vargu, ar įmanoma?!…

…Iš nevilties (kartais) „pykstama…“, gal verkiama, gal meldžiamasi, gal…

(paiko) bandymo „užsimiršti“, iš… rezgamos naujos pažintys…

(Tarp jų – virtualios…)

Prisimenamos „senos“

vaikystės, mokyklos, studijų, darbų, sanatorijų, atsitiktinės… „meilės“…

 

Tačiau… Visa tai – ne „tai…“

Greitai nuo „viso to“ atšokama, atsitraukiama…

Nusiviliama… (Gal nuviliama ir kažką kita…)

Grįžtama, – (bent mintimis…), – ten, kur tikrai būta, kur tikrai mylėta…

Taip ir gyvena,

taip ir kankinasi „tokie“ žmonės. –

Su meile…

Be meilės?!…

Jonas Laivys

Gimiau Grigaičių kaime, (Plungės rajonas.) Gyvenu Klaipėdoje (Melnragėje). Inžinierius-laivų statytojas... Literatas-(rašytojas...) (Mano "tikras", žemaitiškas, vardas - JUONIS...) Plačiau skaityti šios IS PRISISTATYME!...
Įrašas paskelbtas temoje Miniatiūros. Išsisaugokite pastovią nuorodą.