SNAIGĖS SKRENDA…
Šitą pavasarį
gamtos išdaigą keistą tenka mums išvysti. –
Ar matėme,
kad ir balandį snaigės, (tarsi gervės), skristų?
Kad sniegas dribtų, kaip žemaičiai sako, „vilko kąsniais“?!…
(Kaip iš po storo sniego patalo žibuoklėms rastis?!…)
Sakau: gal mes kažkuo užrūstinome
Poną Dievą, Kristų?!…
Ir ko tasai Dangus šitą pavasarį ant mūsų pyksta?!…
…Kad tik į mūsų širdis
tų šaltųjų snaigių neprikristų!…
