SNAIGĖS SKRENDA…

SNAIGĖS SKRENDA…

Šitą pavasarį

gamtos išdaigą keistą tenka mums išvysti. –

Ar matėme,

kad ir balandį snaigės, (tarsi gervės), skristų?

Kad sniegas dribtų, kaip žemaičiai sako, „vilko kąsniais“?!…

(Kaip iš po storo sniego patalo žibuoklėms rastis?!…)

Sakau: gal mes kažkuo užrūstinome

Poną Dievą, Kristų?!…

Ir ko tasai Dangus šitą pavasarį ant mūsų pyksta?!…

Kad tik į mūsų širdis

tų šaltųjų snaigių neprikristų!…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.