ANT MOLO…

ANT (ŠIAURINIO) MOLO…

*

Laivas šiaip jau tik – didelis šaltas metalas.

Bet, palikdamas uostą, tarytum atgyja… Ir liūdi…

Nes ant apsnigto molo, štai, šąla

Mergaitė, daili gražuoliukė…

Nes ant saulės įkaitinto molo, štai, krenta

Graudžios ašaros palikto kranto…

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Jos tarytum į jūrą, į tolumą šaukia:

„Paliktas krantas Tavęs, Laive, laukia!…“

*

Molu šituo kas dieną vaikšto aibės uostelėnų ir svečių…

Tikriausiai nemąstydami, kiek šitas molas žino, saugo (meilės) paslapčių…

untitled

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.