MĖLYNA…

MĖLYNA…

Mėlyna jūra… Mėlynas dangus… Mėlynos uogos… Mėlynos akys… Mėlynos lūpos…

(Mėlyni keliai, kas ilgai klūpo…)

Mėlynos nosys… Mėlynos ausys…

(Tų, kurie geria be saiko tikriausiai?…)

Mėlynas žandas…

(Už šmeižikiškai paskleistą gandą?…)

Mėlyni nagai… Mėlyni plaukai…

[Mėlyni (nuo trydos gal?…) subinės raukai…]

Mėlyni paukščiai… Mėlynos žuvys…

(Kas perdaug šneka, gal ir liežuviai…)

Mėlyni lėktuvai… Mėlyni laivai…

[Mėlynos svajonės, tos, kurių (galbūt) nepagavai…]

Ne vienos valstybės vėliava pasipuošus mėlyna spalva…

Apdainuota ir žibuoklės, ir linai…, žydintys gražiai meilingai mėlynai…

…O užvis gražiausia, kada (žalsganai) melsvai

„Padažyti“ Tavo, Moteriške, paakiai…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.