KORONAVIRUSO PANDEMIJA…

KORONAVIRUSO PANDEMIJA…

Koronaviruso pandemija šitą pavasarį juodu nematomu šydu apgaubus laiko žemę…

Tarsi ta nelaboji, o ne Dievas nūn` žmonių likimus lemia…

…Ohanas, Vašingtonas, Klaipėda, Roma… (Ir Afrika, Australija), Paryžius… –

Visą planetą apėmė… koronaparalyžius…

…Tuščiuose vaikų darželiuose nuliūdę verkia lėlės…

Pasaulio miestuose, mūs` mylimųjų rankose… nežydi gėlės…

Žemės panetoj` darosi tiesiog baisūs dalykai!…

Kai ir gražiausia buvus` šventė Šventosios Velykos – ne Velykos…

Didžios bėdos akivaizdoje menkniekiu atrodo būsimas Seiman rinkimų bumas…

Kaip ir „tos“ Nausėdijos besitęsiantis politinis neįgalumas, gal net (kartais…) debilumas…

Kaimynas nuo kaimyno, vien`s nuo kito dar labiau nutolsta žmonės…

Po karų šios Žemės planeta nematė dar tokios baisios koronės…

Padangių erdvėse nutilo orlaivių, aerobusų… gausmas…

Žodžiu: žmoniją apėmė visuotinis nežinomybės jausmas…

…Koronaviruso pandemija juodu nematomu šydu apgaubus laiko žemę…

Ir kartais iš tikrųjų rodos, kad jinai, ta nelaboji, o ne Dievas nūn` žmonių likimus lemia…

Kada „tai“ baigsis, kaip „tai“ baigsis, niek`s, – (net Popiežius…), – lig šiol nežino…

Neaišku, ar… ir kiek padės mums visokiausios apsaugos ir karantinai…

Atrodo, užsidarius namuose reikėtų tarsi šunžmogių įkalintiems šunėkams kaukti…

Tačiau…

Gyvenimas yra gyvenimas!…

(Kad ir nuotoliniu būdu… Kad ir pro langą…)

Belieka… melstis, – (kas kaip moka…), – viltis, laukti!…

(…Gal „atsigriebsime“ kada, atslūgus pragaištingai bangai…)

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.