Temos Archyvai: Epigramos

Vilijai… ROŽĖ IR… KOŠĖ… Labai norėjau „ten“ aš Jums Padovanot` gražiausią meilės gėlę rožę!… Bet Tau, deja, – „Labiau rūpėjo“ valdiški kotletai, košė…

NEMUNAS Teka Nemunas. Ir paslaptingas… Ir platus. Kaip mes (Birštono) miškelyj`…, mato(ė), šelmis, mus. Bet gi mūsų upių tėvas – geras. Moka jis tylėti… …Kaipgi man Tavęs, Tu, upių Tėve, nemylėti?!…

BEVARDĖ… „Neklauskit meilės vardo!…“ Mus mokė amžinatilsiai Širvys ir Spudas. Gerai! Pasimylėjęs sau be vargo Gali(u) „sotus“ ramus namolio spūdint`…

ŽIBUOKLĖS… Tikrai nykus pavasaris, kam jis – Tik su kurmiarausiais, tik su mėšlavežiu… – Be grįžtančių gandrų, Be vyturių, Be „katinėlių“, medžių pumpurų…

SANATORIJOJE… Norėčiau su“griešyt`“, – dorovė neleidžia… …O akys vis ieško… O kūnas vis geidžia… …Neiškentęs pa“maunu“ aš vieną avelę, Tarytum šašlyką ant iešmo… P.S. Po „to“ vėlei grįžtu į dorovės aš kelią… P`.S`. Ir niekas neklausia, ir niekas neieško…

ROPĖ… „Apie meilę jau kalbėt neverta: Neišrovė niekas jos raute…“* Naktį buvus, dingo ji iš karto, Kai prašvito… Kai… Anksti ryte… —————————————— * Vaidotas Spudas

POLIANDRIJA… „Ji“ palydi (meiliai) vieną, Grįžta (taip pat meiliai) su kitu…

NUOSTABYBĖ… „Mažyte mano! Tu šiąnakt – nuostabi!“ Taip pasakyti-(uždainuoti) gali daug kas, – (Ne tik Ovidijus Vyšniauskas.) Todėl Ir aš sakau. Ir žmonai, ir meilužei: “ Jūs abi – …!“

“ VĖLIAVA…“ Rausvos – lūpos. Gelsvos – krūtys. Žalsvos – rūtos…

PRISIPAŽINIMAS… Tu man – vienintelė, nepakartojama!… * …Kaip visos kitos ligi šiol…