Temos Archyvai: Eilėraščiai

Š E D E V R A I ?!… * …Parašiau poemą. Apie Rojų Žemėj`… – Taip nebūna…,- Sako oponentai… Bet aš jiems atleidžiu, – Dvasios impotentams… * Sudėliojau dainą… Daina – reto grožio!… Netgi su melodija… Ir netgi žodžiais… … Skaitykite toliau →

Aš – toks vienas, velnioniškai vienas… Paulius Širvys GYVENIMO TĖKMĖ… …Teka sau gyvenimo upelis pamažu… Gyventi lyg ir miela, (lyg tai ir gražu…) …Būna: gyvenimėlis dangiškomis viltimis ir sėkmėmis suspinduliuoja… Būna: ligomis ir traumomis, netektimis paaimanuoja, paraudoja… Būna: išvykomis, šventėmis, … Skaitykite toliau →

JŪRA… …Tu būni audringa. Kaip mano mintis… Tu būni šalta. Kaip Tavyje nuskendusių laivų tyla… Tu būni paslaptinga. Kaip mano dukra… Tu būni santūri. Kaip mano sūnus… Tu būni liūdna. Kaip atminimo vainikas Tavyje žuvusiems… Tu būni rūsti. Gal dėl … Skaitykite toliau →

GYVENIMAS… Gyvenimas… Jis`ai – gražus!… Visko  jame – daug… Ir visada jame kažko vis trūksta… Bet… Nepasakysim` jam: Gyvenime, palauk!!!… Ir todėl mes einame… Mes einame keliu dažnai tokiu, Kada po kojomis tas kelias mums tarytum plonas ledas lūžta… Mes einame… … Skaitykite toliau →

ONAI… Neįsižeisk, bet Tu Jono varde – Tarsi inkliuzas gintaro luite…   Beje, reikėtų pasakyti, Kad Tavo vardą galima skaityti Ir… Brunono, Cinamono, Čempiono, Domijono, Florijono, Hidrofono, Kupidono, Leon`ono,  Medal`iono, Napoleono, Poseidono, Rubikono, Saksofono, Šampinjono, Telefono, Valer`iono, Zenon`ono, Žipon`ono… varduose…   Kadaise, keturioliktame amžiuje, Vytauto Didingojo … Skaitykite toliau →

KORONAVIRUSO PANDEMIJA… Koronaviruso pandemija šitą pavasarį juodu nematomu šydu apgaubus laiko žemę… Tarsi ta nelaboji, o ne Dievas nūn` žmonių likimus lemia… …Ohanas, Vašingtonas, Klaipėda, Roma… (Ir Afrika, Australija), Paryžius… – Visą planetą apėmė… koronaparalyžius… …Tuščiuose vaikų darželiuose nuliūdę verkia … Skaitykite toliau →

KADAGIUI * Kadagėl`, ar Tu žinai, – esi šventų Verbų medelis?… O šventos Verbos buria mums sveikatą, derlių, gerą dalią… Ir paprotiniai paplakimai Tavimi visai neskaudūs… …Miškas su Tavim` žmonėms viltingą giesmę ošia, gaudžia… *

DALINTIS!… Mums Dievas davė tik truputį… O visa kita… Šitaip turi būti: Visa kita patys iš gyvenimo privalome mes pasiimti!… Ir su kitais, – gerais…, – dalintis! Dalintis… Nuotaikomis, artumu, atvirumu… Dalintis… Jeigu reiktų, – ir keliu, ir duona, ir … Skaitykite toliau →

MIŠKE… Vaikštau po mišką ir girdžiu, kaip grybai dygsta… Kaip aikčioja iš laimės briedė plačiaragio glėbyje… Kaip liaunas beržas meilina išlakią pušį… Kaip apkūnus senjoras glosto geltonkasės jauną kūšį… * Įsiklausau… Visi miško garsai tarsi išnyksta… Ir pagalvoju: ar… Ar … Skaitykite toliau →