
Legendinis dainininkas dainuoja legendinę dainą…
Pirmą kartą tos dainos gaidas-natas pamačiau žurnale berods „Jaunimo gretos“
apie 1955-1957 metus, gyvendamas giliame Grigaičių kaimelyje. (Plungės raj..)
Tą melodiją buvau išmokęs sugroti-grojau turėta armonika…
Vėliau tą smagią melodiją mes „pūtėme“ Kauno Politechnikos instituto
pavyzdiniame pučiamųjų muzikos instrumentų orkestre „Politechnika“… Šiandien` ji – legendinio „Trimito“ repertuare.
Negalėjau tada įsivaizduoti, kad ta daina taps tokia, kaip reta, populiari ir
bus dainuojama įžymiausių dainininkų, – (Andrea Bočelis, Anna German, Merūnas…), – visame pasaulyje iki šiol…
FUNIKULI – UNIKALU!…
Šita melodija yra visų pučiamųjų dūdų orkestrų kokybės etalonas, talento šedevras… Gerai, „švariai“ pagroti tą melodiją yra visų pučiamųjų dūdų orkestrų siekiamybės, meniškumo viršūnė… (Deja, toli gražu, ne visi tai gali…)
[Patikėkite manim, kaip (daugelį metų…) buvusiu pučiamųjų dūdų orkestrantu…]