Nesureikšminkime Joninių!… Visi vardai – svarbūs, visi – gražūs… (Na, pavyzdžiui, Petras…)
Joninės – sena lietuvių, (gal net pagonių…), latvių… tradicija…
Gamtoje – trumpiausia naktis…
Ir tas paslaptingasis, romantiškasis, kūrybingos liaudies išgalvotasis, paparčio žiedas… Kuris, atrodo, ligi šiol taip ir nerastas…
(Beje, kaip galima rasti tai, ko iš tikrųjų nėra?!…)
P.S. Jazminui, ąžuolų vainikui, atrodo, nelabai svarbu, kad… Jie žydi ir kvepia!…
Teatras – tai smėlio pilis… Regimantas Adomaitis (A+A)
Kokie „dideli“ bebūtumėte, Jūs visada – mano vaikai!…
Tėtis
Taip žydi priešpaskutinė pavasario diena… (Prie jūros…)
Iš pažiūros trapi gležna mergiščia, o ambicijų turi didelių… Viena jų – tapti tokia pat, kaip prancūzų dainininkė, pasaulinė megažvaigždė Mirėj Matjė…
[Kažin, kaip ten su balsu, (ar jis prilygsta MM), tačiau šukuosenos, – (o ir pačios), – labai panašios…]
Čempionų šeima… (Ir Mama, ir Tėtis, ir Sūnus – Čempionai…)
Kas bendro tarp avižos ir skumbrės?
Bendra ne tik tai, kad jos savo forma – panašios…
Svarbiausias bendras bruožas tarp jų yra tai, kad skumbrė, buvusi tik trąša, – (žuvies miltai), – ir tik kolchozų kiaulių ėdalu, aviža – tik arklių abrako turiniu, tapo ir žmonių, (mūsų visų…), skanėstais… (Ir toli gražu ne iš bado…)
Varnalėša – varnos indėlis banke… (Pavyzdžiui, „Snoro“…)
