Jonas Laivys (Kuršių ainis…)

„Baltuosiuose Rūmuose“ – „juodasis“ prezidentas… (2009-01-20)

ODĖ LITUI…

[Arba (graudus) atsisveikinimas su nacionaline valiuta…]

…Su šitais metais, aplinkybių verčiamas, Tu, Lite, vėlek išeini…

Bet atminty lietuvio Tu išliksi amžinai!…

Žinok: Tu – mūsų širdyse… Tu gyveni!…

(Tu, mūsų broli, mūsų tapatybės simboli, žinai…)

…Liūdės nebenaudojamuos` banknotuos` Darius ir Girėnas…

Brauks ašarą Valančiaus du, Žemaitės vienas…

Verks Basanavičius, Maironis…
Raudos Vydūnas, Daukantas, Kudirka ir Čiurlionis…

„Eurai Lietuvoj` – nesąmonė!…“ – manys didieji „litų žmonės“…

…Bejausmiai biurokratai pasakys, kad litai jau, atseit, – beverčiai…
Neva atėjo laikas keisti juos į eurus…

(Nors ir toliau biudžetas Lietuvos – skylėtas, kiauras…)

Tačiau…

Kol per pasaulį skrieja mūsų Vytis, plaikstos` žirgo karčiai…

Kol gyvos, plačios mūsų sąmonės, tautybės… erčios…

Prarysim išdidžiai piliulę euro karčią!…

——————————————————————————–

 …Galbūt ne visada mums litai buvo skalsūs, gal jų kartais trūko, bet…

(Tą patį mes, na, tie… Tą patį sakome kasmet`…)

Bet litai buvo… Buvo jie savi!…

Dėl jų numirti mes, lietuviai, buvom gatavi!…

Po priespaudos ilgų gūdžių naktų gyvent`

Šalia stipriausiųjų pasaulio rinkų atsistoję ir pakilę…

Jie, litai, buvo brangūs mums!…

(Tarytum paukščiai tėviškėn sugrįžę tyliai…)

…Laikai, istorija, politika… vis keičias`, mainos`…

„Lik pamirštas, lietlite!“ – tarti neprivers mūs` niekas!…

…Visokios permainos ateina ir praeina…

Su metais susimauna bankininkai, valdininkai, biurokratai…

(Kai kurių iš jų šiaip taip vis atsikratom…)

Mes prie senolių, protėvių… vertybių pasiliekam`!…

P.S. Kas „tas“ euras?

Tai, anot Juozaičio Arvydo, „beveidis ženklas pinigų imperijos…“

Ir iš tiesų: „tas“ euras mūsų dabarties ir ateities negerina!…

Euras „dulkina“ litą…