ADRESAS… (Arba „KUR AŠ GYVENU…“)
…Kur aš gyvenu, ten apvalius metus pušynai savo aromatais ošia…
Kur aš gyvenu, ten erdvę gaubia ne tiktai dangaus, – ir jūros, – mėlis…
Kur aš gyvenu, ten smėlio kopas augalai iš „Raudonosios knygos“ puošia…
Kur aš gyvenu, ten jūros bangos šniokšdamos į smėlio krantą gura…
Kur aš gyvenu, tenai nuo galimos Neptūno nemalonės saugo molas…
Kur aš gyvenu, ten saulė (paslaptingai…) vakarais pasineria į jūrą…
Kur aš gyvenu, „Budys“ ten žuvo (A+A) kadais`*…
Kur aš gyvenu, tenai kasmet` jūreiviams žuvusiems į jūrą leidžiami vainikai…
Kur aš gyvenu, ten švyturys per kiaurą parą bkyksi-švyti…
Kur aš gyvenu, takais ten kopos išraižytos…
(Nors šalia – nafta ir uostas ir laivai, ir geležinkeliai…, ten, patikėkite, dėl to ramu…)
Kur aš gyvenu, ten briedžiai, stirnos, kiškiai, voverys, šernai… ateina prie namų…
Kur aš gyvenu, ten vasaros – nuogybių (ir gražių, ir nevisai…) gan` pilnos…
Kur aš gyvenu, ten, kaip taisyklė, žiemos – šlapios, šiltos…
Kur aš gyvenu, ten rudenys – vėlyvi…
Kur aš gyvenu, tenai pavasariai – ankstyvi…
Kur aš gyvenu, ten visada gausu vaikų, jaunimo ir senolių…
Kur aš gyvenu, ten kartais dantyse sugirgžda smėlis…
Kur aš gyvenu, ten kartais siaučia (ir baugina…) škvalai – liūtys, vėjai…
Kur aš gyvenu, ten stintų, menkių, plekšnių… būna, ocho-cho!, kokie laimikiai!…
Kur aš gyvenu, ten gatvės – tik žuvų vardais…
Kur aš gyvenu, tenai iš smėlio statomos didingos pilys, kepami pyragai…
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Kur aš gyvenu, ta žemė kaž`kodėl gana keistu vardu vadinama – Melnragė…
____________________________________________________
* „Budys“ – tarpukario Lietuvos jūrų skautų mokomasis burlaivis. Žuvo 1933 m.
