VAIKYSTĖS PRISIMINIMAI…
Jų liko, suprantama, daug įvairių… Ir gražių, ir gal ne visai…
Bet šį kartą – „poringė“ ne apie tai.
…[Kadangi prie seserų (vyresnių) buvau kaimo vaikas],
Labiausiai, ko man ligi šiol neištrynė dar laikas:
Kada pajutau, kad aš – ne kaip sesės, kad aš – ne mergelė…
Ir kad gal nebereikia sodinti manęs (tarsi mažo…) ant kelių…
