VAIKYSTĖS PRISIMINIMAI…

VAIKYSTĖS PRISIMINIMAI…

Jų liko, suprantama, daug įvairių… Ir gražių, ir gal ne visai…

Bet šį kartą – „poringė“ ne apie tai.

…[Kadangi prie seserų (vyresnių) buvau kaimo vaikas],

Labiausiai, ko man ligi šiol neištrynė dar laikas:

Kada pajutau, kad aš – ne kaip sesės, kad aš – ne mergelė…

Ir kad gal nebereikia sodinti manęs (tarsi mažo…) ant kelių…

Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.