„…svetimas – tarp savų…, savas – tarp svetimų…“
Dainuoja Merūnas
Man visada buvo taip:
svetimas – tarp bendradarbių, nes „rašinėju“…,
svetimas – tarp rašančių, nes esu inžinierius, o „rašinėju“…
(Atseit: „Būdamas inžinierius, ko čia lendi prie mūsų, profesionalių rašytojų?…“)
„Svetimas“ – tarp savų, nes – „kitoks…“
Tiesą sakant, tikru rašytoju ko gero nebūčiau galėjęs tapti, nes
man smagu parašinėti tik tada,
kada pačiam to norisi, o ne „pagal profesiją“…
Beje, (pirmaisiais Neprigulmybės metais)
trumpai esu dirbęs etatiniu vieno laikraščio korespondentu-
(žurnalistu, kaip dabar madingai sakoma),
bet greitai nusibodo, nes tai buvo tapę darbu…