VAISIUS…
(MOTINOS LOPŠINĖ…)
Aš dukrelę auginau… Kaip gyventi, mokinau…
Aš dukrelę auginau, – kaip uogelę sirpinau…
Beliuliuojant ji prisirpo, – „mėnesinėmis“ susirgo…
„Bręsta vaikas…“, – pamaniau.
Dukra pas mane toliau gyveno: mokėsi, darbavosi… Ji augo…
Aš ją brandinau, globojau, saugojau…
Pakol galiausiai taip subrendo,
Kad (slapčia) pabėgo pas kažkokį berną…