Ω
Ω
Mano Tėčiui, kaimo žmogui, arklys buvo didelis pagalbininkas ir draugas…
Mudu su Tėčiu kelias vasaras ganėme (aptvare) viso kolūkio arklius.
Man, smalsiam paaugliu(ku)i, smagu būdavo prajodinėti jaunus arkliukus, ypač kumelaites…
Būdavo ir baisoka… Bet nė sykio nenukritau…
Arklių jaunuolynas turbūt suprato, kad aš juos mokau gyvenimo…
Kad mes bręstame kartu…
…Tokia buvo kaimo romantika… (Tiksliau: ir tokia…)