GILĖS…
Gražiai prinoko ąžuoluose gilės.
Prinokusios ant žemės krito visos.
Kad ąžuolaitėm` sužaliuos, jos vylės`…
Deja, šernai jas ėdė, trypė, kniso…
…Ir Jūs… Gražutės ir dailutės… Apvalutės ir… žalutės…
Tarsi gilės…
Ir Jūs…
Lig` šiol vis statote svajonių pilį… –
Vis laukiate kažkokio ąžuolaičio… (Berno…)
Tačiau…
Ar neuž…knis, ar ne…prarys Jus alkanas koks „šernas“?!…
