Sakoma, kad apkabinus beržą, atsiranda naujų fizinių jėgų ir ateina sielos ramybė…
Vienos „sanatorinės meilės“ teiginys…
*
BERŽAI…
*
– …Jūs man, berželiai, – kaip broleliai…
…Tas Jūsų grožis… Jūsų grožis!…
Kaip skepetaitės – baltos tošys.
Man – žavūs Jūsų liemenėliai…
Jūsų žiedeliai-žirginėliai…
——————————————
…Pavargusi darbuos`, aš mintimis… Aš su Jumis…
Kalbuos`…
Prie Jūsų aš glaudžiuos`…
Aš Jums meldžiuos`… Aš Jums guodžiuos`…
Aš atveriu Jums savo… (jautrią, žeistą…) sielą, širdį…, –
Ir Jūs tarytum klausotės manęs… Ir Jūs tarytum mane girdit`…
Ir Jūs tarytumei mane suprantat`…
Ir Jūs mane tarsi… naujai… atrandat`!…
…Pati savęs aš kartais klausiu: kas man daros`?!… –
Kodėl man tokios mielos Jūsų žalios skaros,
Kurios it rankos, lūpos… mylinčios tarytum… paliečia mane!…
…Jūs užburiat` mane gražiausiose svajonėse… –
Pasijuntu tarsi spalvotame, – tačiau nepaprastai realiame… – sapne…
…Ach, Jūs, berželiai-svyruonėliai! Ach, Jūs, berželiai-brolužėliai!
…Jūsų gaivinanti sula – tarytum šventas Meilės eliksyras!…
…Aš Jus apkabinu, – save, kaip moterį…, taip raminu…
Atgyja su Jumis siela!… – Sugrįžta mintys šviesios, skaidrios, tyros…
Aš Jūsų švelniame, svaiginančiame, nekasdieniškame… ošime
Sau įkvepiu jėgų ir darbui, ir gyvenimui! Ir… Ir…
(Katrie manęs, – Dievuliau! – oi, ne… Ne… Nelepina…)
*
…Jei Tu sakai, – (labai tikėtina), –
Jog ir beržai paguosti gali, moka…
Tačiau…
Sakau: ar ne geriau turėti, (na, bent vieną…) „tokį“
ž m o g ų ?!…
P.S. Atkelta iš ankstesnių metų po vienos „Armonikos“ ansamblio dainos…
