„PELĖDŽIUKAS?…“

„PELĖDŽIUKAS…“

Galbūt dėl graikiško, gruziniško, (o gal kai kam ir žydiško…)

(Madingai šnekant) savo profilio

Vaikystėje buvau aš pravardžiuojamas:

„Pelėdos vaikas…“, „Kumpanosis…“, „Knabis…“

Tuomet tie žodžiai man skambėjo deginančiai skaudžiai!

[Dabar sakyčiau, jog dėl to (vaikystėje)
kompleksavau...]

Kaimynui sutiktam dažnai netardavau nė „Labas!…“

Nedrįsdavau pakybinti net gražesnių mergaičių…

Ne kartą (dėl to „defekto baisaus“…) (nevyriškai) verkiau…

……………………………………………………………………….

Tačiau šiandieną (jau daugybę metų) „tai“ visai man neužkliūva!

(Tiesa, „taip“ niek`s manęs nebevadina…)

Esu žemaitis aš, lietuvis! (O ne koks graikas, žydas ar gruzinas…)

*

(Nors, pavadinamas gražiu, lig šiol nuščiūvu…)

264_GK_impr

Jonas Laivys

Gimiau Grigaičių kaime, (Plungės rajonas.) Gyvenu Klaipėdoje (Melnragėje). Inžinierius-laivų statytojas... Literatas-(rašytojas...) (Mano "tikras", žemaitiškas, vardas - JUONIS...) Plačiau skaityti šios IS PRISISTATYME!...
Įrašas paskelbtas temoje Eilėraščiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.