Jonas Laivys (Kuršių ainis…)

SODO ROJUS…  

…Iš trešnės šičia iškritau.

Mane čia trenkė elektra…

Čionai upelyje skendau…

Gyvatė šičia man vos neįkirto…

Čionai vapsva, (tupėjus obuoly`), į lūpą man įgėlė.

Šikšnosparnis į klyną buvo įsisegęs…

Čia kurmiai primena apie save, kur pasislėpę.

Špokai, strazdai ir kitokie sparnuočiai avietes, vyšnias, serbentus… čia nusiaubia…

Čia zuikiai-kiškiai žiemą jaunas obelis „patvarko“…

Čia kiaunės, lapės tankiai daro savo tvarką…

Čia skruzdėlių – apstu. Uodų. Kurklių.

Ir kitokiausių ir vabzdžių, ir kirmėlių…

Čia kartais mus aplanko liūtys ir užlieja sodą, namo rūsį…

Čia kartais vagys įsilaužia…

Čia nuo darbelių visokių buvau traumuotas aš ne kartą…

Miriau čia nuo insulto, nuo infarkto…

Čia savo vaikučius kasmet` pastogėje čiurliai (gal kregždės) peri…

Gandrai čia kaip namiškiai varlinėja.

Laukinės antys drąsiai krypinėja.

Pavasariais upelyje čia neršia, – (aš jas gaudau…), – nėgės.

Saldi sula per barzdą varva…

Žalčiai čionai į užantį meilingai įsirango…

Atšilus orui, varlės šoka tango…

Sraigės įdomias greičio lenktynes rengia…

Ir bebrai upeliu čia retkarčiais užklysta, –

[Iš jų šašlykas – nuostabus, (jeigu pavyksta…)]

Birželyje čia Joninių į dangų remias` laužas…

Sidabro eglėje – Kalėdų varpas gaudžia…

Per visą vasarą čia žydi, kvepia iš vaikystės atkeliavę gėlės…

Medus iš žiedų teka, – (jį bitės godžiai laka.)

Moliūgai, apelsinai, riešutai, bananai, vynuogės, aguonos… šičia puikiai dera…

Tarp vaisių medžių ir pilaičių čia beveik nebūna vėjų…

Čia – atviras esu visiems: be užraktų ir be tvorų, be vartų…

Svetingai priimu visus svečius, jaunesnę kartą… –

Garuoja jiems „pagardinta“ kava…

Kai lyja, kad ir šiaip… namelio židinyj` – ugnis gyva.

Po ryto vėsią rasą galiu aš maklinėti basas.

Nenoriu, bet galėčiau čia laikyti ne tik vištą, ožką, – kiaulę, karvę…

Visiems-visiems-visiems… Visiems čia yra gera!

*

Čionai mane kažkokia stebuklinga aura gaubia.

Gamta man pasaką spalvotą palaimingą seka.

Čia – mano pramogos, mano turizmas, mano čia bažnyčia…

Ir taip toliau… Ir panašiai…

Visas pasaulis mano – šičia!…

Todėl be paliovos visiems visur visad` kartoju:

Ne, ne sodas čia, –

Čia – mano Žemės Rojus!…

P.S. Ir aš jame, štai, va, – kaip agurkiukas koks, gražus ir kietas, sau žaliuoju…

(Iš serijos „Apie save – autoironiškai…“)

JŪROS VARTAI

*

Jūros vartai – vartai į pasaulį…

Už jūros horizonto jie kasdien` palydi saulę.

Ir „krantininkai“ (tyliai) grimztame visi į naktį.

Tačiau… Bet…

Saulė turi ryto raktą. –

Ji pateka! Ir vėl – šviesu aplinkui!

Žmonės!

Saulė – stebuklinga!…

…O jūros vartai? –

Jiems mes galime suteikti „Saulės kelio“ vardą…

*

Jūros vartai – vartai į pasaulį…

Nesibaigiančiai (laivų) kelionei paskui saulę,

Paskui meilę, svajones, tikėjimą ir viltį…

——————————————————

…Paliekant išlydėjusiam` ir laukiančiam` krante

Tave… –

Lūdnokai ašarojančią pajūrio smiltį…

P.S. Atkelta iš ankstesnių metų…

VASARA…  

…Tu neskubėki, Vasarėle!…
O jei… Skubėk iš lėto!…

…Jūra ilgai skalauk krantus šiltus smėlėtus…
Išmeski gintarėlių į ieškančiųjų rieškutėlę…

Leiski, Vasara, dar daugelkart` į Tave pasinerti, – Tavęs, gaivios…, lig` soties atsigerti…

Pabūki kuo ilgiau Tu šičia, prie gražiai banguojančio plataus vėsaus vandens, –
Lai kuo daugiau Tavęs, o, Vasara, širdin gerieji žmonės pasisems!…

Sakoma, kad apkabinus beržą, atsiranda naujų fizinių jėgų ir ateina sielos ramybė…

Vienos „sanatorinės meilės“ teiginys…

*

BERŽAI…

*

– …Jūs man, berželiai, – kaip broleliai…

…Tas Jūsų grožis… Jūsų grožis!…

Kaip skepetaitės – baltos tošys.

Man – žavūs Jūsų liemenėliai…

Jūsų žiedeliai-žirginėliai…

——————————————

…Pavargusi darbuos`, aš mintimis… Aš su Jumis…

Kalbuos`…

Prie Jūsų aš glaudžiuos`…

Aš Jums meldžiuos`… Aš Jums guodžiuos`…

Aš atveriu Jums savo… (jautrią, žeistą…) sielą, širdį…, –

Ir Jūs tarytum klausotės manęs… Ir Jūs tarytum mane girdit`…

Ir Jūs tarytumei mane suprantat`…

Ir Jūs mane tarsi… naujai… atrandat`!…

…Pati savęs aš kartais klausiu: kas man daros`?!… –

Kodėl man tokios mielos Jūsų žalios skaros,

Kurios it rankos, lūpos… mylinčios tarytum… paliečia mane!…

…Jūs užburiat` mane gražiausiose svajonėse… –

Pasijuntu tarsi spalvotame, – tačiau nepaprastai realiame… – sapne…

…Ach, Jūs, berželiai-svyruonėliai! Ach, Jūs, berželiai-brolužėliai!

…Jūsų gaivinanti sula – tarytum šventas Meilės eliksyras!…

…Aš Jus apkabinu, – save, kaip moterį…, taip raminu…

Atgyja su Jumis siela!… – Sugrįžta mintys šviesios, skaidrios, tyros…

Aš Jūsų švelniame, svaiginančiame, nekasdieniškame… ošime

Sau įkvepiu jėgų ir darbui, ir gyvenimui! Ir… Ir…

(Katrie manęs, – Dievuliau! – oi, ne… Ne… Nelepina…)

*

…Jei Tu sakai, – (labai tikėtina), –

Jog ir beržai paguosti gali, moka…

Tačiau…

Sakau: ar ne geriau turėti, (na, bent vieną…) „tokį“
ž m o g ų ?!…

 P.S. Atkelta iš ankstesnių metų po vienos „Armonikos“ ansamblio dainos…

PROCEDŪROS…

„Čia“ – procedūrų įvairiausių!

Tiktai atvykite, – ko panorėsit`, viską gausit`!

…Baseiną su kaskadomis, su pirtimis…

(Beje, Jus aptarnaus „čia“ tikros „Mis…“…)

Jūs treniruoklių salėj`

Galėsite sportuot` sau ligi valiai!

Vonių sveikatinančių, tonizuojančių… – didžiulė įvairovė!

Masažinės yra „čionai“ net lovos!…

Jūs pasirelaksuosite su čiulbančiais paukšteliais…

Grynam` ore rytais darysite mankštelę…

Prie (,“šičia“ taip vadinamų raminančių), kokteilių

Matysite: porelės šnekučiuojas` meiliai…

Jei pageidausite, ir purvo drybtelės ant Jūsų „griešno“ kūno…

Maitinsitės skaniai Jūs, sočiai, kaloringai…

Šokiuos` pajusite: visokie (buvę) negalavimai kažkur pradingo…

—————————————————-

…Žodžiu: kad kam kas nors „čia“ nepatiktų, neįtiktų…, taip nebūna…

*

Tačiau…

(Prikiškite savo ausis arčiau):

Be (mandagiausiai) siūlomų gausių smagių visų…

Jums bus pasiūlyta „čia“ „apturėti“ vieną procedūrą nerašytą:

Su svetima… Vienutėje. Lig` ryto…